BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Įrašų tematika ‘romanai’

Pirma kregždė

2013-09-28

O gal ir nepirma, bet gera, sekant užsieniu:
Šį mėnesį Vilniaus centrą ir senamiestį užtvindė knygos - Vokiečių, Pilies gatvėmis, Gedimino prospektu ar Katedros aikšte vakarais žingsniuojantiems praeiviams jos dalijamos nemokamai. Šiose miesto vietose nemokamų knygų taip pat galima rasti ant suoliukų.Per dieną Vilniuje praeiviams jau išdalinta apie 500 knygų. Anot L. Tolbatovos, gyventojai itin palankiai sutiko šią iniciatyvą, tad svarstoma galimybė ją kartoti dažniau.
Visą straipsnį galite rasti http://www.balsas.lt/naujiena/749186/vilniuje-nemokamai-dalijamos-knygos

Galėtų panašiai padaryti ir su eknygom- ne visi gi gali į Vilnių atvažiuoti.

Rodyk draugams

Pasidairius po interneto pasaulį

2013-09-28

Pasidairiau po internetą ir vėl šiek tiek minčių prisirankiojau.

Kopijavimas nėra vagystė. Vogdamas daiktą, tu jį iš ko nors atimi. Kopijuodamas tu nieko neatimi, o pagamini daiktų daugiau. Jais galima pasidalinti - viena kopija tau, kita kopija man. Jei aš pavogsiu iš tavęs dviratį, tau teks keliauti autobusu. Bet jeigu aš jį nukopijuosiu - kiekvienas turėsim po dviratį. Kopijuoti reiškia dauginti daiktus ir dalintis idėjomis su visais. Štai kodėl kopijuoti yra šaunu!

Blogi yra ne žmonės, kurie internete esą vagia kūrinius, o ydingi įstatymai, kuriuos visame pasaulyje „perka” pramogų industrijos milžinai, norėdami dar labiau padidinti savo pajamas bei įtaką. Tokias mintis išskirtiniame interviu „15min” dėstė interneto piratų Meka laikomos svetainės „The Pirate Bay” (TPB) vienas įkūrėjų, informacinių technologijų specialistas Peteris Sunde. Piratavimas nėra problema - tai žmonių reakcija į faktą, kad įstatymai pasaulyje yra neteisingi. Būtent tai yra problema. Žmonės nepiratauja tam, kad pažeistų įstatymą - įstatymas paverčia žmones piratais už tai, kad jie daro tai, kam yra „užprogramuoti”. Jei norime atsikratyti piratavimo, tiesiog turėsime jį legalizuoti”, - teigė P. Sunde. Anot jo, didžiausia problema yra tai, kad interneto vartotojai - „dirbančioji klasė” - yra gaudomi ir baudžiami tarsi nusikaltėliai. Turinio kūrėjai šiuo metu uždirba daugiau nei bet kada, o autorių teisių turėtojai - perkantys teises į kūrinius - pamažu praranda dominuojančią poziciją.
„Aš didžiuojuosi žmonėmis, kurie pasipriešina šiai industrijai. Tokiais žmonėmis, kaip, pavyzdžiui, Paulo Coelho, kuris yra vienas daugiausia knygų pasaulyje parduodantis rašytojas. Jis dalija savo knygas už dyką internete, ir parduoda jų dar daugiau. Tai yra kelias į priekį, ir visi tyrimai tai rodo. Arba pasižiūrėkite į nuostabią atlikėją Amandą Palmer, kuri dalija gigabaitą po gigabaito ir gyvena iš pajamų bei galimybių, kurias siūlo internetas (A. Palmer interneto svetainėje atlikėjos kūrinius gerbėjai gali įsigyti už savo pačių įvardytą kainą - aut. past.). Yra galybė tokių puikių pavyzdžių”, - sakė pašnekovas.

Ne visi pasaulyje leisdami knygas tik apie pinigus galvoja. Negi Žemaitė kūrė tam, kad praturtėtų, nes “nori valgyti”.

Labai man kliūva literatūros mokykloms tema. Jei norime išsilavinusios tautos, nereiktų už klasiką, kurią turi skaityti mokiniai, išvis imti pinigus. Tai aišku ne leidyklų, bet valstybės problema. Keistai atrodo, kai internete randu perskaityti būtinų knygų mokykloje sąrašą, tačiau kokia tai kaina? Kaip neturtingam mokiniui tai perskaityti? Tik iš chrestomatijos, kur ne viskas ir nepilni kūriniai. Į biblioteką neprivaikščiosi- taip pat perbrangu. Tai ir turime piliečius tinkamus tik “klausimėlio” TV laidai. Greitai klasikos niekas nežinos ir nebenorės. Tada nebeįkišite Donelaičio, Balzako ar Ibseno. Turėsime tik TV laidas žinančią visuomenę.

Skundžiamės tautos girtavimu, o  kai už 1 knygą  gali nusipirkti 3 butelius degtinės turbūt ne vieną patraukia prie pastarųjų. Ir kam Lietuvoje tiek daug leidyklų. Tiek daug nereikia.

Tarp argumentų prieš eknygas randu kartais ir išties juokingų argumentų.

“Tarp skaitmeninės ir spausdintos knygos beveik nėra jokio skirtumo. Visgi tikra knyga turi du privalumus. Dievinu užlenkti puslapio kraštelį ir taip pažymėti, na o po to ir surasti kur baigiau skaityti. Antras privalumas tame, kad galiu sviesti knygą į nakčia besidraskančią savo katę. Jokie elektroniniai prietaisai neatlaikytų tokių perkrovų. Katė irgi. Ir aš neatlaikyčiau, kai žmona sužinotų, kad katę nudobiau ir planšetę šipuliais paleidau. Prisiminiau ir trečią privalumą. Mėgstu skaityti kelias knygas vienu metu, bet skirtingose vietose. Virtuvėje viena, prie lovos antra, tūlike trečia(įdomiausia), balkone ketvirta. Ir skaityklės nereikia tampytis po visas strategines vietas.”

Gal užteks tų ginčų- nepatinka, nenaudok, bet jau nieko nepakeisi. Tik prisiminkit, kad knyga ne vien prekė.

Rodyk draugams